Įžymiajame kalno
pamoksle Jėzus pabrėžia koks yra svarbus Šventasis Raštas, kuris buvo duotas
žydams, kurį jie brangino ir stropiai vykdė.
„Nemanykite, jog
aš atėjau panaikinti Įstatymo ar Pranašų. Ne panaikinti jų atėjau, bet
įvykdyti. Iš tiesų sakau jums: kol dangus ir žemė nepraeis, nė viena raidelė ir nė vienas brūkšnelis
neišnyks iš Įstatymo, kol viskas išsipildys.“ (Mt. 5:17-18)
Kadangi Jėzus
dažnai kritikavo Rašto žinovus ir fariziejus už neteisingą Įstatymo vykdymą ar
papildomų įstatyminių naštų sukūrimą, žmonės buvo pradėję galvoti, kad Jėzus
nori atsisakyti Įstatymo. Tačiau Kristus aiškiai duoda žinoti, kad Šventasis
Raštas turi didžiausią vertę ir autoritetą.
Tačiau čia Jis nesustoja it tęsia
toliau:
„Taigi, sakau
jums: jeigu jūsų teisumas nepranoks Rašto žinovų ir fariziejų teisumo, -
neįeisite į Dangaus Karalystę.“ (Mt. 5:20)
Va čia tai
posukis! Visi žmonės buvo tikri kad štai čia yra sektinas pavyzdys kaip reikia
vykdyti Dievo paliepimus ir kaip dievobaimingai vesti savo religingumą. Ir
žinoma patys Rašto žinovai, bei fariziejai, didžiavosi tuo ką jie daro ir laikė
save tikrais Rašto vykdytojais.
Ir štai Jėzus
kaip šlapiu skūduru per veidą... Čia yra viena problemėlė. Pažodinis vikdymas
visai nėra tai, kas žavi Viešpatį Dievą.
Aš esu sutikęs
krikščionių, kurie teigia, kad Bibliją reikia vykdyti pažodžiui,
neatsižvelgiant nei į laiką, nei į aplinkybes, nei į situaciją. Vykdyti nieko
neišvedinėjant.
Ups, bet tai
labai panašu kaip darė Rašto žinovai. Pasižiūrėkite kuo Jėzus juos kaltina (Mt.
5:21-22 ir 27-28). Keista tą suvokti, bet jų problema buvo pažodinis vykdymas
ir nesileidimas į jokias interpretacijas.
„Nežudyk!“ Ok,
nieko nepapjausiu, nenušausiu, nesukaposiu. „Nesvetimauk!” Ok, nelendu po
kaldra pas svetimas gražuoles. Atrodytų tai pagirtinas pažodinis vykdymas. Tie
religingi žmonės galvojo, kad būtent tai ir yra tas vykdymas, kuriuo Dievas
žavėsis. Nenukrypstant ir neinterpretuojant.
Tuo tarpu Jėzus,
kviečia matyti esmę, matyti kontekstą, matyti giliau ir plačiau: Jis sako, kad
žudymas – nėra vien kraujo praliejimas. Žudymas – taip pat yra ir žmonių
niekinimas, patyčios, menkinimas ir moralinis žlugdymas. Paleistuvyste – taip
pat galima laikyti ir geismą ar geidulį nukreiptą į tą gražuolę, nuodėmingas
mintis apie ją, pornografiją, ar netiesioginį seksą. Tai taip pat yra nuodėmė,
nors jau visai nepažodinis vykdymas, o rimta Šventojo Rašto interpretacija.
Žmonės klysta,
kai mėgina vertinti save pažodiniais Dievo Žodžio vykdytojais. Juk netgi, kai
tą patį „Nežudyk“ traktuoji kaip kažkieno mirties atėmimą, - tai viso labo tavo
interpretacija, kylanti iš tavo patirties, religingumo ar pažinimo. Neįmanoma
neinterpretuoti. Todėl neapsigaukime, kuomet menkiname kitus, kad jie neva ne
taip supranta, taiko prie šių laikų ar aiškina kitaip nei mes. Rašto žinovai
tikėjosi, kad vykdydami taip kaip parašyta labiau sužavės Dievą. Taip nenutiko
toli gražu.
Būkime dėmesingi:
Jėzus sakė, kad Šventojo Rašto žodžiai yra gilesni, nei tai, ką paviršutiniškai
skaitome. Privalome juos vykdyti ir turime juos taikyti visose gyvenimo
srityse, tačiau suprasti bei vertinti turime labai išmintingai. Atmetę bet
kokią puikybę, religinį išdidumą, privalome būti atviri ir pasiduoti Šventajai
Dvasiai, kad Ji aiškintų mums, o ne mes jai. Bet taip pat turėtume būti be galo
atsargūs, kad mūsų interpretacijos ar taikymas nebūtų pataikaujantys mūsų
aplinkybėms, ribotumui ar situacijai kurioje esame. Nes anot Biblijos kas
nusikalsta prieš vieną Įsakymą, tampa kaltas dėl visų.
„Taigi sakau
jums: jeigu jūsų teisumas nepranoks
Rašto žinovų ir fariziejų teisumo, - neįeisite į Dangaus Karalystę.“ (Mt. 5:20)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą