Ir iš tiesų, daugeliu atveju tai labai padeda ir veikia.
Prieš savaitę girdėjau labai įdomią mintį, kuri privertė mane pervertinti savo požiūrį į šį klausimą. Tapti atsargesniu, turint omenyje pavojus, kurie slypi po neatsakytais klausimais.
O viskas prasidėjo Edeno sode. Biblijos Pradžios knygoje pasakojama, kaip velnias gyvatės pavidalu kalbėjo su Ieva ir kėlė jai klausimus. Klausimus, kurie privertė ją suabejoti Dievo žodžiais, tiksliau sakant jų potekste, ar prasme. Ar tikrai Dievas būtent tai turėjo omenyje? Ten Edeno sode matyt ir gimė moteriška prigimtis pasiduoti kažkieno pasakytų žodžių interpretacijoms, kurios gali nurauti stogą kiekvienam vyrui. :D
"Ar tikrai Dievas pasakė: ‘Nevalgykite nuo visų sodo medžių’?" Pr. 3:1
Na, ir štai jums pavyzdys, kaip klausimai gali sugriauti gyvenimą, palaiminimą, tikėjimą ir net amžinybę. Todėl kai mes keliame žmonėms klausimus, ar provokuojame juos, reikia būti atsargiems, kad tie klausimai neatneštų pernelyg didelių abejonių. Tiksliau ne klausimas, o atsakymų nebuvimas, nesugebėjimas sau išaiškinti. Kartais atsakymai yra reikalingi. Reikalinga pakreipti, nurodyti kelią. Nes teko susidurti su tuo, kad žmonės neradę atsakymo, tiesiog pasimeta ir gyvenimą užpildo abejonės. Reiktų būti atsargiam.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą