2016 m. lapkričio 30 d., trečiadienis

Svetimšalių išdaigos

Kas bent kiek susipažinęs su Biblija, žino, prisimena, kad vienas žymiausių įvykių Senajame Testamente, kuris padarė didžiausią įtaką izraelitams, formavo juos kaip tautą ir sukūrė įstatyminę bazę, yra žydų išėjimas iš Egipto.
Egipte jie buvo vergai. Tačiau, vadovaujant Mozei, Dievas privertė faraoną išleisti juos iš Egipto. Jis buvo sudomintas kuo greičiau jų atsikratyti, kad baigtųsi krašto siaubimas ir mirtys egiptiečių tarpe. Toliau žydams nusimatė ilgą kelionė per jūrą į kitą dykumos pusę, kur jų laukė Dievo pažadėtas kraštas.
Tačiau didžiausia žydų tautos problema buvo nuolatiniai sukilimai ir nepasitenkinimas sąlygomis. Ir nors, rodos jie žengė į laisvę ir klestėjimą, o šiuo metu turėjo šiek tiek pakentėti, jie nuolat murmėjo ir maištavo. Bet štai radau įdomią vietą Skaičių knygoje, kuri šiek tiek paaiškina kaip tai užgimdavo.
"Kartu keliavo daug svetimšalių, kurie pasidavė geiduliams; su jais drauge verkė ir izraelitai, sakydami: „Kas duos mums mėsos?..." Sk. 11:4.
Žydai keliavo ne vieni, su jais keliavo ir kitų tautų žmonių. Egipte jie gyveno ilgai, tad ir santuokos dažnai buvo mišrios, be to jiems keliaujant taip prisijungdavo vieni kiti keleiviai ir pan.
Kiekvienam gaisrui reikia kibirkšties, kiekvienam maištui reikia pradininko. Biblija mums sako, kad šiuo atveju tai buvo ateiviai arba svetimšaliai, kurie pirmieji pradėdavo rodyti nepasitenkinimą, kuo greitai uždegdavo ir visus kitus.


Per mūsų gyvenimą, kartu su mumis taip pat keliauja įvairūs žmonės. Vieni jų yra artimi ir tie, kuriems mes rūpime, kurie pergyvena dėl mūsų ateities ir palaiko mus kas bebūtų. Kiti gi žmonės yra tik pakeleiviai, kurie trumpam ateina, o po kurio laiko išeina iš mūsų gyvenimų. Kartais tai įvyksta nepastebimai, o kartais triukšmingai ir griaunančiai.
Prisimindami kontekstą, kuriame vyksta šie apmąstymai, turėkime omenyje, kad mūsų gyvenime bus žmonės, kurie negyvena tokiomis vertybėmis kaip mes, jie neina į tą Pažadėtą žemę kaip mes, jie nekovoja tas kovas kaip mes ir jiems nereikia to ištvermingumo ir kantrybės kaip mums. O kuomet tai ne jų kova, žinoma, kad jie abejos tavo pasirinkimais ir keliais, apeliuos į tavo "sveiką protą" ir kitaip gundys tave sukilti prieš Dievą ir pasiduoti murmėjimui.
Ir jeigu tu pasiduosi tam, labai greitai tavęs lauks toks pats likimas kaip Izraelio tautos...

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą